3 patarimai kaip sumažinti pasipriešinimą geriems pokyčiams (tiek versle, tiek politikoje)

Pagaliau rudens sezonas kartu su rinkimais įgauna pagreitį. Organizacijos ruošiasi naujai Covid19 bangai, deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo metinius rezultatus, dėliojasi naujų iniciatyvų, kurios leis sustiprinti poziciją rinkoje, planus, o visuomenė (sąmoningai ar ne) su nekantrumu laukia artėjančių pokyčių, kuriuos atneš mūsų naujai išrinkti politikai.

 

Vienaip ar kitaip, tiek politikos formuotojai bei jos įgyvendintojai, tiek ir organizacijų vadovai susidurs su nemalonia realybe – mes nenorime keistis. Taigi, šis mano rašinys apie tai, kaip tvarkytis su pasipriešinimu (tiek visuomenės, tiek komandos narių, tiek Ministerijų darbuotojų… tiesa, tai tinka ir Jūsų šeimos nariams).

 

Pasipriešinimo priežastys

 

Pradžiai siūlau susipažinti su priežastimis, kodėl kyla pasipriešinimas. Įvairūs tyrimai rodo, kad iš esmės, turime 3 gilumines pasipriešinimo iniciatyvai / naujovei / projektui / reformai priežastis:

 

  1.  Aš nesuprantu, kam šis pokytis yra reikalingas ir ką aš turėsiu daryti;
  2. 2. Aš nesutinku su šiuo pokyčiu, nes jis man nepatinka. Kita versija tos pačios priežasties yra „man iš šio pokyčio nėra jokios naudos, tai kodėl turėčiau keistis“;
  3. 3. Man nepatinki Tu, kaip pokyčio iniciatorius.

 

Sprendimai pasipriešinimo valdymui

 

Man patinka skaičiai ir tyrimai, nes juos gali naudoti kaip nori siekdamas pagrįsti savo nuomonę. 

Vienas jų sako, kad net 70% pokyčio iniciatyvų taip ir nepasiekia užsibrėžtų tikslų. 

 

Kitas tyrimas sako, kad net 80% pasipriešinimo kyla, nes pokyčio iniciatoriai deramai taip ir nepaaiškino kodėl šis pokytis daromas, kas konkrečiai keisis, kodėl šis pokytis daromas dabar, kas mūsų laukia, jei šis pokytis bus neįgyvendintas. 

 

Tad atsakymas į mano įvardintą pirmąją pasipriešinimo priežastį – skamba taip: 

  1. investuokite į kokybišką žinutės apie pokyčius komunikaciją – parinkite teisingus asmenis ir tinkamus kanalus. 
  2. Ir prisiminkite, jei manote, kad apie pokytį iškomunikavote pakankamai – pakartokite tai dar mažiausiai 3 kartus, nes vieno email‘o ar pasakymo per susirinkimą tikrai nepakaks.

 

Aišku, pats suvokimas, kam pokytis yra reikalingas ir kokios laukia pasekmės jei mes nesikeisime, yra pamatinis komponentas be kurio nepajudėsime iš vietos. 

 

Tačiau net ir iškomunikavus įvairiais kanalais ir priemonėmis apie pokyčio neišvengiamumą nereiškia, kad žmonės jį pasitiks išskėstomis rankomis. Vieniems to gali užtekti, kitiems – tikrai ne. Ir tai yra normalu, nes mes žmonės esame savanaudžiai ir turime savo įsitikinimus, kurie gali skirtis nuo pokyčio iniciatorių įsitikinimų.

 

 Geriausias antras  būdas “užnorinti” pokyčio paveiktus žmones yra juos įtraukti į diskusiją apie norimą ateities rezultatą, apie tai kaip link jo eisime, apie jų baimes ir įsitikinimus, apie jų REALIUS pasiūlymus, kaip spręsti susidariusią situaciją. 

Kuo anksčiau tai padarysime, tuo mažiau turėsime reikalų su pasipriešinimu vėlesniuose etapuose. 

 

Dalis skaitytojų šioje vietoje pasakys “skamba gerai, bet neturime tam laiko”. Mano atsakymas – „Jūs visada randate laiko ir pinigų perdarymui! Tai ar tikrai neturite laiko žmonių įtraukimui???“

 

Pagaliau priėjome prie trečios pasipriešinimo priežasties. Čia turime reikalų su pasitikėjimu. 

 

Ir, skirtingai nei kitos dvi priežastys, pasitikėjimo kūrimas (kalbu apie paveiktų pokyčio asmenų pasitikėjimą pokyčio iniciatoriumi ar „vėliavnešiu“) taip lengvai nesisprendžia, jį užsitarnauti reikia pastangų ir laiko. O ir prarasti pasitikėjimą gana lengva. 

 

Šiuo klausimu man labiausiai patinka David Maister sukurta pasitikėjimo formulė (ang. – trust equation). Remiantis tyrimais, yra keturios pagrindinės dedamosios, įtakojančios pasitikėjimą:

  1.  kompetencija (aš žinau, ką darau), 
  2. žodžio laikymasis (aš padarau ką sakau),
  3.  artumas (gebėjimas nuoširdžiai suprasti kitą asmenį, diskretiškumo laikymasis) 
  4. ir savanaudiškumas (kuo labiau žmogus savanaudis, tuo mažiau mes juo pasitikime). 

 

Štai Jums atsakymas ir į trečią pasipriešinimo priežastį – norint sumažinti pasipriešinimą jūsų nešamam pokyčiui, žmonės turi Jumis pasitikėti, o tai gali būti tik tada, kai:

  1. a) žinote ką darote (kalbu ne tik apie ekspertines žinias savo srityje, bet ir gebėjimą įgyvendinti pokyčius), 
  2. b) esate žodžio žmogus (padarote, ką pažadate… 80% mūsų politikų šią savybę kažkur yra palikę),
  3. c) su Jumis galima saugiai bendrauti, ir 
  4. d) Jums bendras interesas yra svarbiau už asmenines ambicijas.

 

Tikiuosi, kad išsakytos mintys buvo naudingos ir jei norite šia tema daugiau padiskutuoti ar pasitarti,  kaip mes galime padėti Jums sėkmingai susitvarkyti su pasipriešinimu – susidraugaukime Linkedin‘e arba tiesiog parašykite mums email‘ą: lukas@changepartners.lt.

 

Lukas Mackevičius, “Change Partners” konsultantas, sertifikuotas Prosci® pokyčių valdymo praktikas ir instruktorius

 

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn